Kineziterapinės jogos praktika tampa vis populiaresnė. Kas tai yra? Savo įžvalgomis mielai dalijasi kineziterapeutė, jogos mokytoja, reabilitacijos magistrė, LSMU doktorantė Gilija Bernotienė. Gilija sukaupusi net 11 metų jogos mokymo patirtį. Neseniai duris atvėrė ir pirmoji jos, kartu su vyru, buriuotoju, olimpiečiu ir Pasaulio Taurės bronzos medalininku, Juozu Bernotu, įkurta kineziterapinės jogos studija Kaune. Mokytoja veda ir didžiulio populiarumo sulaukiančias nemokamas kineziterapinės jogos treniruotes Kauno miesto savivaldybės globojamame projekte ,,Judėk sveikai“. Kviečiu susipažinti su Gilija ir atrasti kineziterapinės jogos privalumus.
Išgirdus žodžių junginį ,,kineziterapinė joga“, susimąsčiau – kuo ji skiriasi nuo kitų jogos rūšių? Vedina smalsumo ir noro išmėginti naują veiklą, apsilankiau Gilijos vedamose kineziterapinės jogos praktikose. Įspūdžiai viršijo lūkesčius. Kiekviena praktika unikali, kas kartą vis kiti pratimai, ir didžiulis teigiamos energijos pliūpsnis užsiėmimų metu. Bet apie viską nuo pradžių. Paklausus mokytojos, kuo skiriasi ši praktika nuo kitų jogos rūšių, Gilija teigia: ,,Kineziterapinė joga – tai tradicinės jogos ir mokslo sinergija. Kineziterapija yra gydymas judesiu, tradicinė joga – fiziniai pratimai. Šiuo atveju, sujungus šias dvi dedamąsias, gauname jogos užsiėmimą, kurio pagalba galime gydyti. Greičiausiai visi esame susidūrę su vienokiais ar kitokiais sveikatos sutrikimais. Tarkim, žmogų kamuoja išvaržos, kelio skausmai, emocinė našta, sunkus gyvenimas ir panašiai – visa tai gydo kineziterapinė joga. Ne veltui ji vadinama gydomąja joga. Tačiau, šias praktikas turi vesti tik sertifikuotas specialistas, kaip, pavyzdžiui, aš“. Gilija priduria, kad pasitaiko trenerių, kurie, neturintys kineziterapeuto sertifikato, veda kineziterapinės jogos užsiėmimus: ,,Taip neturėtų būti. Tik jogos mokytojas, įgijęs kineziterapeuto kvalifikaciją, baigęs reikiamas studijas, gali gydyti judesiu“.
Naujoko pradžiamokslis
Visi esame skirtingi. Amžius, svorio kategorija, fizinė būklė ir ištvermė. Kyla klausimas, kas gali užsiimti gydomosios jogos praktika? Pašnekovė atvira: ,,Kadangi mano išsilavinimas yra medicininis, galiu teigti, kad šia joga gali užsiimti praktiškai kiekvienas, jeigu pratimai pritaikomi individualiai“. Tačiau, Gilija išskiria ir kelias išimtis. Pavyzdžiui, rizikingas nėštumas (su tikimybe persileisti), arba žmogui paskirtas lovos režimas. Bet tokiu atveju vis tiek galima mankštinti pėdas, riešus ir panašiai. Tai laikoma individualia praktika. Grupinės praktikos užsiėmimuose nepatartina lankytis žmonėms, kuriems keisti sąnariai, tiems, kas serga ūminėmis ligomis arba mankštinantis stipriai pakyla kūno temperatūra. Jei žmogus apskritai turi tam tikrų kontraindikacijų, šie užsiėmimai netinkami.
Pradedantieji kineziterapinės jogos praktikai dažnai pervertina savo kūno galimybes. Gilija pataria, kad naujokui svarbiausia – pirmiausia išmokti jausti savo kūną, įsiklausyti į jį jo siunčiamus signalus. Tarkim, jeigu lenkiant koją stipriai suskausta – tai ženklas, kad to nereikėtų daryti. Apskritai, bet koks pratimo atlikimas per skausmą, nenorą ar savęs prievartą nėra tinkamas. Būtent šiuo momentu į pagalbą pasitelkiamas kineziterapijos specialistas. Jis padeda kiekvieną pratimą pritaikyti pagal individualius kūno poreikius. Tokiu atveju eliminuojamas skausmas, o pačiam praktikui pratimą atlikti lengva ir malonu. Taipogi, Gilijos jogos studijoje naudojamos ir pagalbinės priemonės, padedančios praktikams. Jei žmogus turi traumą, galima pasinaudoti kaladėle rankoms, jei nepavyksta pasiekti kojos – naudojamas diržas. Jei kankina skaudantys keliai, kaklo skausmai – visada galima pasidėti specialų paminkštinimą, priegalvį ar pleduką.
Pašnekovė priduria, kad palengvinti galima absoliučiai visus pratimus: ,,Pavyzdžiui, juk toli gražu ne kiekvienas žmogus gali atsistoti ant galvos? Šiuo atveju palengvinimas - tiesiog priliesti galvą prie žemės, tačiau nekelti kojų. Tai jau yra pradinė pozos padėtis. Arba tiltelis – galima atlikti pusinio tiltelio pozą. Jei praktiką kamuoja didesnės nugaros problemos – išvis pabandyti tik patiesinti patį stuburą. Bet koks ėjimas link NORIMOS PASIEKTI padėties yra palengvinta pratimo versija“.
Pabūk pats su savimi
Viena iš nerašytų tiesų, kurias Gilija akcentuoja kiekvieno kineziterapinės jogos užsiėmimo metu – tiesiog atsipalaiduoti ir pabūti pačiam su savimi. Pabuvimas su savimi itin svarbus norint išlaikyti sveiką protą. Jeigu mes neįsiklausome į savo emocijas, savo nuotaiką, darome, lekiame, skubame, ignoruojame savo vidinį aš (kuris galbūt reikalauja atsikvėpti) – gali pablogėti fizinė sveikata. Tarkim, žmogui skauda kelį, tačiau jis vis tiek nemažina savo kasdienio ritmo – be paliovos dirba, pluša, ignoruoja kūno iškeltą raudoną vėliavą - tai jau yra negerai. Problema tik gilės. Skausmas aštrės. Pradėtas gydymas bus sunkus, bei truks žymiai ilgiau.
Svarbu nepamiršti skirti dėmesio ir emocinei savijautai. Tarkim, žmogų kamuoja savigrauža. Jis nervinasi, kad kažko nepadarė, kažkur nespėjo, ar kitaip save graužia. Priežasčių gali būti šimtai. Tokiu metu, kaip atvirauja Gilija, būtų naudinga nukreipti savo mintis ir energiją į šviesesnę pusę. Savigraužos kamuojamas žmogus galėtų pradėti sau dėkoti už tai, ką atliko gerai, pavyzdžiui: ,,Apsilankiau jogos užsiėmime, įsiklausiau į save, ir dėl to jaučiuosi geriau“. Pašnekovė pabrėžia: ,,Aš nesu psichologė, tad negaliu moksliškai apibrėžti, kaip tiksliai reikia tai daryti, ar įskiepyti pačiam sau teigiamą požiūrį. Mano nuomone, darbas su savimi yra visa ko pagrindas“. Paklausta, kaip pačiai Gilijai pavyksta išlikti pozityviai ir nuotaikingai, pašnekovė teigia: ,,Aš pati džiaugiuosi. Sunku pasakyti, kodėl, spinduliuoju tą gerą emociją aplink, ir taip gaunasi. Be galo didelės filosofinės patirties pasisėmiau ir iš vieno savo jogos mokytojų, JAV gyvenančio Rodney Yee. Jis paskatino į aplinką žvelgti pozityviai, ieškoti laimės kasdieniuose dalykuose. Žinoma, kartais susiduriu ir su niurzgomis, kurie tik bamba, kaip viskas blogai. Tada man kyla motyvacija ištraukti juos iš to negatyvo liūno – sakau, žiūrėk, aš štai džiaugiuosi“.
Kaip bebūtų gaila, negatyviai nusiteikę žmonės dažniausiai ignoruoja kitų patarimus ar siūlomą pagalbą. Pašnekovė sutinka: ,,Ir gerai, kartais nepriima patarimų. Pagalbos ieškos tada, kai bus visai riesta. Nors vienas iš pagrindinių jogos principų yra atrasti tobulą balansą, tai yra, būti pačiame viduryje įsivaizduojamoje pozityvo – negatyvo skalėje, susimąstykime – jei visi taptume tokiais idealiais, mūsų gyvenimas būtų beprotiškai nuobodus. Yra puikus angliškas pasakymas – God is in the details (liet. Dievas yra detalėse). Mums nereikia laimėti milijono, ar susirasti svajonių jaunikį ar nuotaką, kad taptume laimingi. Galime pasidžiaugti, kad esame sveiki, ar, bent iš dalies, mums nieko neskauda. Galime vaikščioti savomis kojomis, kalbėti, kvėpuoti. Dar viena svarbi jogos praktikos dedamoji vadinasi Santoša (angl. Contentment). Tai yra pasitenkinimas tuo, ką turi, ir nenorėjimas kažko daugiau. Nesvarbu, ar turi daug, ar mažai. Netgi jei gyvenime nutinka kažkas nesmagaus ar nelaimingo – tai vis tiek yra teigiamas dalykas, jo dėka įgauname patirties“.
Judėjimo galia
Sutiksite, kad kasdien, daugiau ar mažiau – judame visi. Pašnekovė tvirtina, kad atsiranda vis naujų mokslinių tyrimų, kurie įrodo visokeriopą judėjimo naudą ne tik mūsų fiziologiniam kūnui, tačiau ir emocinei būsenai. Dažnai pasitaiko atvejų, kai judėjimo dėka netgi palengvinamos psichinės ligos. Savo ruožtu kineziterapinė joga pagerina kognityvinę funkciją. Gilija šia tema rašo savo daktaro disertaciją. Taip pat, drąsiai akcentuoja: ,,Visada žmonėms patariu – judėkite. Nesvarbu, ar tai bus kineziterapinė, ar kitokia joga, ar plaukimas, ar dviračio mynimas. Judėjimo dėka išskiriami endorfinai, paprasčiau vadinami laimės hormonais. Kraujotaka greitėja, organizmas geriau funkcionuoja. Mūsų kūnas sutvertas judėjimui. Bet, visada atminkite - yra ir kita medalio pusė. Nereikia persistengti su aktyvia fizine veikla. Taip greitai gali būti sudėvimi sąnariai, atsirasti kitų, seniau nesireiškusių, negalavimų. Gilija patikina, kad ir paprasčiausias pasivaikščiojimas gryname ore (jei vaikštant neįsikniaubiame į telefoną ar nesiklausome muzikos) ne tik stiprina visus organizmo procesus, bet ir padeda augti kaip žmogui. Mes stebime aplinką, kyla naujų minčių. Pasivaikščiojimą galima prilyginti knygos skaitymui – tiek skaitydami, tiek vaikštinėdami mes tobulėjame, nes vis kažką naujo pamatome. Mūsų smegenys dirba, apdoroja dar nematytą ar negirdėtą informaciją.
Gilijos joga
Gilijos nuomone, kiek yra jogos mokytojų, tiek yra skirtingų jogų. Tai yra unikalu. Mokytoja džiaugiasi: ,,Mano jogą lankantys praktikai dažnai ją vadina ne tiesiog kineziterapine, o Gilijos joga. Gal dėl to, nes užsiėmimų metu daug pasakoju, skleidžiu pozityvią energiją. Kineziterapinė joga pas skirtingus mokytojus taip pat bus skirtinga. Taip pat, manau, kad kineziterapinės jogos specialistų tik daugės“.
Joga nėra religija, ar griežtas vienoks ar kitoks gyvenimo būdas. Joga su kineziterapija gali padėti gydyti judesiu, ir išspręsti labai daug problemų – tiek psichologinių, tiek fizinių.
Parengė Eglė Ribinskienė
Comments