Meilė – pagrindinė jėga, varanti tavo gyvenimo variklį. Ji – tavo visatos dievybė, kuri it fakelas nušviečia naujus horizontus, viskas tampa šviežia, tyra ir sava. Ji neverčia tavęs tik egzistuoti, ji išlaisvina tavo vidinį pasaulį – rodos, širdyje sprogsta fejerverkai, ausyse ošia pušys, viskas nusidažo sodriomis spalvomis - atsiranda ta tikroji gyvenimo prasmė. „Galvą pamesti“ iš meilės – labai lengva. Tačiau meilė šiuolaikiniame pasaulyje, greičiausiai, nėra pagrindinė vertybė.
Jauni vyrai ir moterys mažiau sureikšmina meilės svarbą. Gyvenimo tempas per paskutiniuosius du dešimtmečius tapo toks spartus – visagalis internetas atvėrė langą į pasaulį, technologijos užkariavo ne tik mūsų kišenes, bet ir protus. Mobilusis telefonas - lyg verksnys mamyčiukas, nuolat reikalaujantis mūsų dėmesio. Kartais atrodo, kad jis – nelyginant praluptas badijonas, jei laiku nesuvalgysi - pajuoduos. Mūsų socialinių tinklų anketos mirgėte mirga spalvingomis fotografijomis, galime drąsiai komentuoti patikusį ar nuvylusį straipsnį. Kakarinę aušinti dar niekada nebuvo taip lengva. Konkuruojame vieni su kitais nelyginant žirgų lenktynėse – kuris gražesnis, įdomesnis, protingesnis, vertesnis vieno ar kito. Sąrašą galima tęsti ir tęsti. Mes nebemokame gyventi tyliai. Dažniausiai pasitaikantys – neigiami, pagiežos pilni komentarai. Tūžmingasis „laido riteris“ minutei ar dviem pasijunta geriau, išpylęs „kibirą pamazgų“ ant kito piliečio. Lyg patriotas, išgelbėjęs Tėvynę nuo priešo. Giliai širdyje jis supranta, kad paprasčiausiai pavydi geresnio gyvenimo. Jis suvokia, kad yra susireikšminęs ragožius, trumparegis prietranka, kuriam beprotiškai trūko meilės. Jo gyvenimo vairas nukreipė jį netinkama kryptimi, tiksliau, jis nesuvokė, kad jį reikia valdyti. Tas gražesnis pasaulis jam yra tarsi Fata Morgana – miražas, kurį gali tik stebėti, bet pats neapčiuopsi. „Riteris“ tenori babaliuoti, jo negatyvo kupinas žodynas neišsemiamas it bekraštė jūra. Paradoksas, kad bendraujant gyvai toks žmogus tesugeba vingrauti, ir lyg nubaustas katinas bijo pakelti akis.
Meilės „nuvertėjimas“ šiuolaikiniame pasaulyje atvėrė begalę skaudulių. Daugeliui gyvenimas supanašėjo su mūšio lauku ar „sukarinta“ vyrų stovykla, kurioje turi išnaudoti visas fizines ir protines galimybes, kad neatrodytum aplinkiniams lyg pusžalis koldūnas, prilipęs prie puodo dugno. Visi turime būti lyg meistras profesionalas, gebėti talpinti kuo daugiau informacijos galvose ir įgūdžių skirtingose srityse. Tai tikrai beprotiškai vargina. Žmonės turi suvokti, kad pagrindinės vertybės yra paprastos ir nemokamos: nuoširdi šypsena draugui, pagalba šeimos nariams, visapusis vienas kito palaikymas. O jei būna sunku, ar nėra su kuo pasitarti, padėti gali ir paprasčiausia malda. Taipogi, labai svarbu atrasti kažkiek laiko ir sau, susidėlioti savo mintis ir pojūčius „į lentynėles“ ir pailsėti. Tokiu atveju ir čakra apsivalys, ir nuotaika praskaidrės. Su meile, E.
Comentarios