Pripažinsiu – saldumynai ir kiti gardėsiai (tortai, pyragėliai, karamelė) yra neatsiejama mano dienos dalis. Lengvas pasilepinimas prieš darbus, saldi pietų pertraukėlė, kelių skirtingų skanumynų lėkštutė prie vakarinės arbatos. Pamenu artimuosius pasakojant, kad vaikystėje nepamena manęs be sūrelio rankoje – pati neatsimenu, bet panašu, kad potraukis saldėsiams ne tik išliko, bet tik tvirtėjo. Visiems saldėsiams, išskyrus juodąjį šokoladą. Man jis panėšėjo į karčią piliulę. Puikiai pamenu savo klasioko teiginį – sako, mėgsti šokoladą, bet tik ne juodąjį? Juodasis ir yra tikrasis šokoladas! Taip, taip, - pritariau jam, - žinau, tačiau mano skonio receptorių jis nepradžiugina.
Tačiau, perskaičiusi galybę straipsnių apie cukraus žalą (o kuris neperskaitėm, ar ne? 😊), pasiklausiusi mitybos specialistų, medikų ir kitų ekspertų nuomonės, susidariau tvirtą išvadą – galbūt jis nėra toks skanus (vėlgi, dėl skonio nesiginčijama), tačiau tai bene vienintelis saldumynų šeimos atstovas, kuris, vartojamas nedideliais kiekiais, gerina mūsų sveikatą.
Dieviškosios pupelės
Visi žinome, kad šokoladas gaminamas iš kakavmedžio augalo sėklų. Šaltiniai teigia, kad patys pirmieji šokolado vartotojai buvo senovės actekai. Buvo tikima, kad šios ypatingos sėklos – tikra Dievų dovana. Jos atstojo ne tik pinigus – šokoladas imtas vartoti skystas, nesaldintas. Kakavos milteliai pasitarnaudavo kaip prieskoniai įvairiems patiekalams gardinti, be jų dažnai neapsieidavo ir tam tikros religinės apeigos.
Kalbant apie Europą, kakavos pupelės irgi laikytos atsiskaitymo priemone. XVI a. pradžioje ispanams užkariavus Jukataną (dabartinė Meksikos teritorija), senojo žemyno atstovai skystu kakavos gėrimu pernelyg nesižavėjo. Viskas pasikeitė užkariautojų palikuoniams pabandžius pasaldinti šį gėrimą cukranendrių cukrumi. Galima teigti, kad tai iš esmės pakeitė požiūrį į šokoladą – pamažu jis ėmė plisti turtingųjų ir kilmingųjų namuose, tapo privilegijuotųjų prabangiu gėrimu.
Šokolado aukso amžius
Šis skanėstas greičiausiai nebūtų atkeliavęs iki mūsų parduotuvių lentynų, jei XIX a. nebūtų pradėta masinė jo gamyba. Už šiuolaikiško šokolado išradimus ir tobulinimus galime būti dėkingi šveicarų išradėjams, kurių pavardes turbūt girdėjo ne vienas: Henri Nestle (išrado pieno miltelius) ir Daniel Peter (sumaišęs kakavos sviestą su pieno milteliais pagamino pirmąją pieninio šokolado plytelę).
Kitas išradėjų kraštietis - Rudolph Lindt – sugalvojo, kaip šokoladą padaryti glotniu ir tirpstančiu burnoje. Jo atrastas būdas – šokolado konšavimas – intensyvus šokolado masės maišymas aukštoje temperatūroje. Procesas trukdavo maždaug parą, eigoje išgaruodavo papildoma drėgmė, išnykdavo pašaliniai kvapai. Konšavimui pasibaigus, šokolado masė tapdavo glotni, vienalytė, žymiai švelnesnio skonio. Ne veltui Šveicarija gali didžiuotis kaip geriausio šiuolaikiško šokolado gimtinė.
Nauda organizmui
Trumpai apžvelgus šokolado istoriją, grįžkime prie pagrindų – kuo gi juodasis šokoladas gali pasitarnauti mūsų savijautai? Sumažėjęs kraujospūdis ir cholesterolio kiekis, sustiprėjusi atmintis bei pagerintos kognityvinės smegenų funkcijos – vienos iš esminių priežasčių, kodėl gabalėlis juodojo šokolado turėtų atsidurti mūsų kasdieniame mitybos racione. Ne ką mažiau svarbus dar vienas faktorius – moksliniais tyrimais įrodyta, kad šis karčiai saldus skanėstas yra turtingas triptofanu. Triptofanas – amino rūgštis, kurios pagalba smegenys išskiria serotoniną – laimės hormoną – pastarojo dėka jaučiamės pakylėti ir laimingi. Greičiausiai pritarsite man, kad šiuo, mums visiems nelengvu, laikotarpiu, pasisemti teigiamos energijos kaip niekada svarbu. Žinoma, jei turite rimtesnių problemų, juodasis šokoladas jų tikrai neišspręs, tačiau, norint nors truputėlį praturtinti savo sveikatą bei emocinę savijautą - neabejotinai pagelbės.
Mažiau kiekybės - daugiau kokybės
Liaudies išmintis byloja – kas per daug, tas nesveika. Šiuo atveju posakis galioja ne tik aptariamam juodojo šokolado vartojimui, bet apskritai visiems produktams ar gaminiams, kuriuos valgome kasdien. Patartina rinktis juodąjį šokoladą, kurio sudėtyje kakavos masės būtų kuo daugiau – pradedant nuo 70 %, taip pat, kad jis neturėtų papildomų priedų – riešutų, uogų, džiovintų vaisių ar pan. Vartojant būtent tokį, įprastą, neprifarširuotą, gausite visą reikiamą gerųjų šokolado savybių puokštę. Rekomenduotinas paros kiekis – apytikriai 20 – 30 g. Suvalgant didelius šokolado kiekius, jis gali sukelti nemigą, dirglumą, sustiprinti migrenos simptomus. Taipogi, kakavos masė gali iššaukti alergines odos reakcijas - bėrimus, niežulį. Prisiminkite, kad visų pirma – tai saldumynas, kuris yra ganėtinai kaloringas. Nepiktnaudžiaukite juo - tiesiog mėgaukitės.
Apibendrinant, pripažinsiu, kad man pačiai vis dar yra labai sunku įtraukti tą tikrąjį šokoladą į savo mitybą. Girdėjau sakant, kad įprotis susiformuoja po 21 dienos – taip naujovė tampa kasdienybės dalimi, smegenys įjungia autopilotą ir priima jį kaip įprastos rutinos fragmentą. Tikiuosi, išmoksiu mėgautis juoduoju šokoladu – juk ne veltui jis yra taip aukštinamas.
Parengė Eglė Ribinskienė
Bình luận